12 kl. kalbėjimo įskaita

Plano ir rašinio pavyzdžiai, reikalavimai

Svarbiausi kalbėjimo reikalavimai

Rašysi literatūrinį rašinį. Skirtingai nei samprotavimo rašinys, reikia kalbėti tik apie kūrinį, jį analizuoti.

Tau reikės kalbėti apie 10 minučių, todėl reikės 3 autorių, 3 dėstymo pastraipų.

Įskaitos datos skirtingos kiekvienoje mokykloje.

Įskaita privaloma.

Mokinys, konsultuodamasis su mokytoju, remdamasis įvairiais šaltiniais rengia temos medžiagą ir kalbos planą. Ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos mokinys pristato mokytojui savo kalbos planą ir parengtą temos medžiagą

Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis planu, grožinės ir negrožinės literatūros kūriniais, parengta temos medžiaga, kurią prieš įskaitą pristatė mokytojui.

Mokinio kalbos planas pridedamas prie įskaitos vertinimo protokolo.

Įskaitos metu mokinys turėtų kalbėti apie 10 min. (10 ± 2 min.) ir atsakyti į klausimus, jeigu yra klausiamas. Citavimas turi būti tikslingas ir neužimti daugiau nei 1/3 kalbėjimo laiko.

Jeigu kalbama mažiau nei 4 min., kalbėjimas neįskaitomas. Jeigu kalba trunka ilgiau nei 12 min., ji gali būti nutraukta.

Įskaitos procesu bus vertintoja, egzaminuotoja. Vertintoja klausimų neduos. Greičiausiai egzaminuotoja bus Tavo mokytoja.

Citatas galima skaityti iš plano.

Žiūrėti reikalavimus iš NEC.lt

Pasirink temą

Tavo mokytoja(s) turėtų pateiktį sąrašą temų.

Kalbėk apie tokius kūrinius ir autorius, kuriuos gerai supranti, pažįsti, nes tau užduos klausimus.

Galite pasinaudoti ir mūsų temų sąrašu.

Sudėtinis planas

[Tavo mokyklos pavadinimas]
IVx klasės mokinės
Vardenio Pavardenio
viešojo kalbėjimo sudėtinis planas

Tema. Talentingo žmogaus lemtis XX a. lietuvių prozoje (V. Mykolaitis – Putinas, Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas)

I. XX a. lietuvių prozoje apmąstomas talentingo žmogaus likimas.

II. XX a. lietuvių prozininkai savo kūriniuose atskleidžia sudėtingą talentingo žmogaus likimą dėl skirtingų priežasčių.

1. Vinco Mykolaičio – Putino romano „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris negali suderinti savo talento su kunigyste:

2. draugų įtaka ir asmeniniai išgyvenimai mokantis kunigų seminarijoje;

3. moterų įtaka ir vidinė kova dirbant Kalnynų parapijoje;

4. studijų užsienyje įtaka ir galutinis apsisprendimas – atsisakyti kunigystės.

5. Antano Škėmos romano „Balta drobulė” pagrindinis veikėjas Antanas Garšva negali realizuoti savo talento dėl emigracijos, nemėgstamo darbo ir ligos:

6. dėl politinių priežasčių negali laisvai kurti tėvynėje;

7. gyvendamas svetimame krašte ir dirbdamas nemėgstamą darbą jaučiasi nepilnaverčiu žmogumi;

8. menininką visiškai sužlugdo liga ir negalėjimas savęs realizuoti kaip poeto (Antanas Garšva išprotėjo).

9. Jurgio Kunčino romano „Tūla” pagrindinis veikėjas nerealizuoja savo talento dėl sovietinės ideologijos:

10. pasakotojas pasirenka valkatos gyvenimą kaip maištą prieš sovietinę santvarką;

11. bohemiškas gyvenimo būdas ir atsakomybės stoka žlugdo jį, kaip asmenybę.

III. Vinco Mykolaičio – Putino romano „Altorių šešėly”, A. Škėmos romano „Balta drobulė” ir Jurgio Kunčino romano „Tūla” veikėjai yra talentingi žmonės –poetai, tačiau jų likimas yra dramatiškas dėl skirtingų aplinkybių.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI / LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vincas Mykolaitis–Putinas „Altorių šešėly”– V., „Vaga”,1992
2. Irena Kanišauskaitė, Marius Mikalajūnas, Eglė Patiejūnienė, Nijolė Šervenikaitė, Saulius Žukas „Literatūros vadovėlis 11 klasei”, 2 dalis. – V., „Baltos lankos”, 2011
3. Vikipedija
4. Danguolė Milulėnienė, Regina Koženiauskienė, Vida Marcišauskaitė, Bronius Dobrovolskis, Česlovas Navakauskas „Viešoji kalba mokykloje”–V., „Šviesa”, 2012
5. Onutė Baumilienė, Irena Kanišauskaitė, Loreta Mačianskaitė, Marius Mikalajūnas, Eglė Patiejūnienė, Dalia Satkauskytė, Nijole Šervenikaitė, Dainius Vaitiekūnas, Saulius Žukas „Lietuvių literatūros konspektas abiturientui”– V., „Baltos lankos”, 2014
6. Irena Kanišauskaitė, Marius Mikalajūnas, Nijolė Šervenikaitė, Saulius Žukas, Dainius Vaitiekūnas, Loreta Mačianskaitė, Dalia Satkauskytė „Literatūros vadovėlis 12 klasei”, 2 dalis. – V., „Baltos lankos”, 2012
7. Irena Kanišauskaitė, Nijolė Šervenikaitė, Saulius Žukas, Dainius Vaitiekūnas, Loreta Mačianskaitė, Dalia Satkauskytė „Literatūros vadovėlis 12 klasei”, 1 dalis. – V., „Baltos lankos”, 2012
8. Antanas Škėma „Balta drobulė”– V., „Vaga”, 1994
9. Jurgis Kunčinas „Tūla” – V., „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla”, 2013

Pastaba: šis sąrašas turėtų būti abėcėles tvarka (nuo A iki Z).

Rašinio pavyzdys

      XX a. lietuvių prozoje neretai apmąstomas talentingo žmogaus likimas. Talentingas yra tas, kuris turi lakią vaizduotę bei gebėjimų kurti meno kūrinius. Dažniausiai žmonės save atranda muzikos arba dailės srityse, ne mažiau svarbi ir literatūra. XX a. prozoje daugelis talentingų žmonių savo gebėjimus pastebi kurdami poeziją. Apie talentingus kūrėjus ir jų likimą kalba Vincas Mykolaitis – Putinas intelektualiniame romane „Altorių šešėly”, Antanas Škėma romane, parašytame sąmonės srauto forma, „Balta drobulė” bei Jurgis Kunčinas romane „Tūla”. Nors visi trys romanų pagrindiniai veikėjai yra talentingi poetai, tačiau jų likimas skirtingas.

      XX a. prozininkas Vincas Mykolaitis – Putinas buvo talentingas žmogus: baigė Seinų kunigų seminariją, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, buvo įšventintas į kunigus. Kauno universitete dėstė lietuvių literatūrą, rašė poeziją, prozą, dramas. Negalėdamas suderinti kunigystės su kūryba, realizuoti savo talento, ėmė tolti nuo dvasininkų luomo. Metęs kunigystę visiškai atsidavė kūrybai – parašė žymųjį intelektualinį – psichologinį romaną „Altorių šešėly”. Pagrindinis kūrinio veikėjas Liudas Vasaris yra artimas autoriui, nes išgyvena tuos pačius jausmus, kokius teko patirti pačiam Putinui, kai reikėjo apsispręsti dėl savo likimo. Kadangi XX a. pradžioje viena garbingiausių profesijų buvo kunigo, šio romano pagrindinio veikėjo tėvai trokšta turėti sūnų kunigą. Pačiam jaunuoliui autoritetas yra Maironis, kuris irgi buvo kunigas ir savo kūryba įkvėpė daugelį lietuvių mylėti tėvynę. Todėl Vasaris įstoja į kunigų seminariją. „Šviesos“ kuopelės draugų skatinamas, pradeda rašyti pirmuosius eilėraščius, o Jonelaičio pagalba turi progą juos išvysti išspausdintus laikraštyje. Ima pastebėti, kad jį slegia seminarijos sienos, niūri aplinka, o griežta dienotvarkė žlugdo svajonę – visiškai nebegali užsiimti tuo, kas jam artima, – kūryba. Bijodamas nuvilti tėvus, Liudas Vasaris pasiryžo nebekurti, o pasišvęsti Dievui. Tačiau ilgam paslėpti savo meniškos prigimties nepavyko. Jau dirbdamas vikaru Kalnynų parapijoje, Vasaris domisi pasaulietine literatūra, baronienė Rainakienė skatina jį kurti, būti savimi, tobulinti savo talentą. Jaunojo kunigo nedomina religinė literatūra, o nuolatinis mišių laikymas ir išpažinčių klausymas nekelia teigiamų emocijų. Istoriniai įvykiai tampa palankūs talentingam kunigui, nes, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, išvyksta studijuoti į užsienį. Po 10 metų grįžęs į Lietuvą yra tvirtai apsisprendęs savo gyvenimą sieti su kūryba. Ypač jį palaiko Auksė Gražulytė, kuri taip pat buvo talentinga menininkė ir gerai suprato Vasarį. Tėvų bei kitų kunigų įkalbinėjimai jo neįtikino. Vasaris domisi teatru, parodomis, kuria savęs nevaržydamas, kol galiausiai visiškai nusprendžia atsisakyti kunigystės ir išsilaisvinti iš Dievo doktrinų. Tačiau šis talentingo žmogaus išsilaisvinimas iš jo pareikalavo net 18 pačių gražiausių gyvenimo metų, daug vidinių kančių, savianalizės iki pačios giliausios rezignacijos. Taigi Vinco Mykolaičio – Putino romane „Altorių šešėly” parodomas daug kančių pareikalavęs, tačiau laimingai susiklostęs Liudo Vasario likimas. Nors ir pasirinko netinkamą profesiją, bet išsilaisvino iš kunigo sutanos ir tapo visiškai laisvu ir nepriklausomu poetu.

      Kitokią talentingo žmogaus lemtį romane „Balta drobulė” aprašo Antanas Škėma. Rašytojas vaikystėje patyrė daug skaudžių išgyvenimų: kentė badą ir skurdą, matė, kaip kareiviai vos neišprievartavo motinos ir nenužudė tėvo. Dėl Antrojo pasaulinio karo pasitraukia į Vokietijos karo pabėgėlių stovyklą, vėliau į JAV. Ten parašo žymųjį romaną „Balta drobulė”. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva taip pat yra išeivis iš Lietuvos. Dar gyvendamas tėvynėje, dėl sovietų okupacijos negalėjo laisvai kurti – kūtyba turėjo atitikti propagandinius reikalavimus. Norėdamas būti laisvas ir nepriklausomas protagonistas emigruoja į Vakarus. Tačiau milžiniškame Niujorko mieste Antano Garšvos kūryba nebuvo pripažinta. Emigrantas dėl to jautėsi nelaimingas ir visiškai netekęs gyvenimo džiaugsmo, nes kūryba jam buvo kova su gyvenimo banalybe bei mirties įveikimas paliekant savo pėdsaką literatūros istorijoje. Tik parašęs knygą Antanas Garšva galės jaustis pilnaverčiu žmogumi. Be kūrybos jis nieko daugiau neturi: dėl neurastenijos negali kurti šeimos, turėti vaikų. Nemokėdamas užsienio kalbos ir neturėdamas sveikatos rašytojas negali susirasti geresnio darbo. Nuolatinis „up and down“ monotoniškas darbas Niujorko viešbučio lifte vedė jį iš proto. Poetas patiria gyvenimo beprasmybę, jaučiasi tik 87 numeriu, žmogėnuku, „persodintu augalu”. Gyvenimo džiaugsmo beteikia tik Elena, nes yra vienintelė jo poezijos skaitytoja ir mylima moteris. Taigi svajonė tapti nepriklausomu ir žinomu poetu neišsipildo, yra niekam nereikalingas svetimame pasaulyje, todėl pasijunta absurdo herojumi. Ši būsena protagonistą išvedė iš proto. Taigi skaitydami Antano Škėmos romaną „Balta drobulė” suprantame, kad Antano Garšvos likimas yra visiškai kitoks nei Liudo Vasario. Emigrantui nepavyko įgyvendinti savo svajonės – tapti žinomu poetu.

      Dar vieno talentingo žmogaus likimą romane „Tūla” aprašo Jurgis Kunčinas. Rašytojas tapo pirmuoju vakarietiško stiliaus rašytoju profesionalu. Jis laikomas bene geriausiu pasakotoju iš lietuvių prozininkų, sovietmečio metraštininku. Žymiausias Kunčino romanas „Tūla” ligi šiol laikomas lietuvių prozos viršūne, verčiamas į daugelį kalbų. Romano veiksmas – punktyrinė meilės istorija tarp bevardžio pasakotojo, valkataujančio inteligento poeto ir Tūlos. Pagrindinio veikėjo likimas – amžinas valkatos gyvenimas. Tokį gyvenimo būdą pasakotojas renkasi savo noru, o talento nerealizuoja dėl sovietinės santvarkos. Tai yra lyg maištas prieš sovietinę ideologiją. Pagrindinis romano veikėjas renkasi riziką, žaidimą, badmiriavimą ir beprasmybę. Jį žlugdo bohemiškas gyvenimo būdas: nuolat vartojamas alkoholis, palaidas, netvarkingas ir betikslis gyvenimas gramzdina į dugną. Baimė įsipareigoti paverčia jį vienišu klajokliu. „Tūloje“ valkataujantis menininkas negali įsipareigoti vienai moteriai. Jis nenori vesti Marinos, auginti ir auklėti vaikų, jam nereikia šeimos, šilumos bei namų. Nenorėjo įsipareigoti ir savo mylimąjai Tūlai – lemiamu momentu, baigiantis nejaukiai viešnagei pas mylimosios tėvus Kaune, pasakotojas mintyse taria: „Kur norėsiu, ten važiuosiu, aš vėl valkata, laisvas žmogus, savo uždarų maršrutų šeimininkas!“ Nors pasakotojas yra talentingas poetas, tačiau pasirenka būti valkata, benamiu, nuolat rizikuoti dėl gyvybės, tačiau būti nepriklausomas ir laisvas. Taigi Jurgio Kunčino romano „Tūla“ pagrindinis veikėjas yra talentingas menininkas, tačiau nerealizuoja savo talento. Poetas neturi atsakomybės, renkasi nepriklausomą valkatos gyvenimą kaip maištą prieš sovietinę ideologiją.

      Apibendrindama galiu teigti, kad XX a. lietuvių prozoje yra apmąstomas dramatiškas talentingo žmogaus likimas. Vinco Mykolaičio – Putino romano „Altorių šešėly”, Antano Škėmos romano „Balta drobulė” ir Jurgio Kunčino romano „Tūla” vaikėjai yra talentingi žmonės – poetai, tačiau jų likimas yra sudėtingas dėl skirtingų aplinkybių. Liudas Vasaris, nors ir pasirinko sau visiškai netinkamą profesiją ir dėl to turėjo ilgai kovoti, vis dėlto išsilaisvino iš kunigo sutanos ir tapo visiškai laisvu ir nepriklausomu poetu. Antanui Garšvai įgyvendinti savo svajonės – išreikšti save kūryboje – nepavyko nei tėvynėje, nei JAV. Dėl nepagydomos ligos, monotoniško darbo bei negalėjimo realizuoti savęs, kaip poeto, menininkas išprotėjo. Romano „Tūla” pagrindinis veikėjas pasirinko valkatos bohemišką gyvenimą ir nerealizavo savo talento kurti.