Antrojo pasaulinio karo metu Lietuva okupuota:
- 1940 06 15 - 1941 06 22 Pirmoji Lietuvos sovietinė okupacija
- 1944 06 22 - 1944/1945 Vokiečių okupacija
- 1944/1945 - 1990 03 11 SSRS Antroji sovietinė okupacija
Kybartų aktai
- Išleido Antanas Smetona po aneksijos
- Parašyti atgaline data
- Stasys Lozoraitis paskiriamas ministru pirmininku ir pavad. Prezidentą
- Teisinės reikšmės neturėjo, nes buvo per vėlai išleista
S. Lozoraitis buvo diplomatas, vykęs į Vatikaną, stengėsi įkurti Lietuvos emigracinę vyriausybę ?
Bet konkrečiai nieko nepasiekė išeivija, vien tai, kad JAV morališkai parėmė Baltijos aneksuotas šalis iki Šaltojo karo pabaigos.
Kita vertus, JAV pozicija buvo dviprasmiška.
[The U.S. President] went on to say that the big issue in the United States, insofar as public opinion went, would be the question of referendum and the right of self-determination. He said he thought that world opinion would want some expression of the will of the people, perhaps not immediately after their re-occupation by Soviet forces, but some day, and that he personally was confident that the people would vote to join the Soviet Union. - Lituanus
LAF vykdė 1941 m. birželio sukilimą prieš sovietus
Lietuvos Aktyvistų Frontas
Burti jėgas ir laukti SSRS - Vokietijos karo, tada organizuoti pasipriešinimą ir tikėtis, kad vokiečiai padės.
- Įkūrė Kazys Škirpa. Pasireiškė antisemitizmu
- 1941 m. - iškart po aneksijos
- Centrinis institutas Berlyne
- Grįžus į Lietuvą, žinoma, nepriklausomos Lietuvos valdžia būtų ištremta, todėl negalėjo grįžti ir veikti
Pagrindiniai LAF postai:
- Perimtas Kauno Radiofonas (radijas)
- Sostinė
- Tiltai
- Televizija
- Žiniasklaida
- Pagrindiai keliai
- Geležinkeliai
Laikinoji vyriausybė
- Stengėsi atkurti valstybės nepriklausomybę
- Vadovas Juozas Ambrazevičius (Brazaičius)
- Veikė tik 6 savaites iki vokiečių
- Neprieštaravo žydų tautos genocidui, žudymui
- Teisinama tuo, kad norėta, jog vokiečiai leistų vykdyti veiklą
Pasipriešinimo priežastys
- Nepriklausomybės praradimas
- Sovietizacijos pradžioje prasideda pirmieji trėmimai. Iš tikrųjų prasideda Sibiro trėmimai dar nepriklausomoje Lietuvoje
- Ekonominė ir socialinė politika nepriimtina (rublis, nacionalizuotas turtas)
Iš šio laikotarpio tik nepriklausomos Lietuvos buvęs užsienio reikalų ministras, kuris pasirašė Vokietijos Klaipėdos grąžinimo sutartį ir kitas prieš aneksiją, Juozas Urbšys pamatė šių laikų nepriklausomą Lietuvą.
Nacių okupuota Lietuva per Antrąjį pasaulinį karą (1841 - 1944/1945 m.)
Tai įdomu žemaičiams
Į Rainius buvo išvežti politiniai Telšių kaliniai, kankiniai buvo išniekinti (išpjautos akys, kiti organai ir sukišti į burną), nužudyti ir sumesti į duobę.
Šie jau perlaidoti Rainių kankinių kape.
Vokiečiai išžudė žydus, o rusai - kalinius. Rusai skelbė propagandą, jog Rainių kankinių žudynės buvo vokiečių padarytos, tsčiau žmonės žinojo, jog tai įvyko prieš naujų okupantų atsiradimą.
Okupacijos pokyčiai
Sukurtos generalinės sritys pagal šalis. Vokiečių valdžia visada buvo aukščiausia, bet generaliniai tarėjai, t.y. patarėjai, tarpininkai, buvo iš tų okupuotų šalių.
Lietuvos generalinis tarėjas buvo Petras Kubiliūnas.
- Ostlandas — administracinis šalies vienetas (Pirmojo pasaulinio karo metu tai buvo Oberostas).
- Buvo stengiamasi kolonizuoti Lietuvą, įvežti vokiečiai, kurie pakeistų lietuvius. Apie 60 tūkst. lietuvių buvo išvežti prievarta dirbti.
- Įvesta privaloma duoklė natūra.
- Mobilizuoti Lietuvos gyventojai, nepaisant tarptautinių kodeksų
- Masinės represijos, žiaurumas ir išnaudojimas, žuvo 70 tūkst.
- Už nepaklusnumą vyko masinės represijos (žudynės?) Alytuje, Ablingos (kaimas), Pirčiupiuose.
Okupacija baigėsi 1944/1945 m., kai Raudonoji armija (SSRS) užėmė Klaipėdą.
Padariniai ir rezultatai
Svarbiausia:
- Uždarytos aukštosios mokyklos — Kauno ir Vilniaus universitetas — nes nesusidarė SS būris iš Lietuvos, kaltino inteligentiją, prof. kaip Balį Sruogą.
- Įvesta valstybinė kalba — vokiečių kalba
- Spaudos cenzūra
- Pakeista Lietuvos simboliką į nacišką
- Prarasta 20 proc. Lietuvos gyventojų:
- Represijos nepaklustantiems valdžiai
- Prievarta išvežti dirbti į Vokietiją
- Žydų, čigonų genocidas
- Trečioji emigracijos banga, politinė (apie 60 tūkst.)
- Daugelis emigrantų apsigyveno skurdžiose DP (Displaced Persons) stovyklose. Sovietai šiuos negražiai vadino dipukais. Dėl JAV pozicijos (nepripažino Baltijos šalis kaip SSRS sudėties dalimi) lietuviai, estai ir latviai galėjo po karo išvykti į JAV, Australiją, ten, kur norėjo, o ukrainiečiai, baltarusai ir kiti tautiečiai iš SSRS buvo sugrąžinti į šalį ir, žinoma, buvo pripažinti kaip išdavikais, ištremti į Sibirą.
- Neleista veikti kitoms partijoms
- Neleista švęsti tautinių švenčių
- Mokykla pajungta ideologijos interesams
- Sovietinė reokupacija
- Suniokoti miestai, kaimai, ūkis
- Lietuvos tiesioginė kaimynė tapo SSRS, nes Kaliningrados (Karaliaučiaus) sritis buvo prijungta prie SSRS.
- Žmonės iš Lietuvos kariavo ir su kitais lietuviais, kai kurie sovietų, kiti vokiečių pusėse. Klaipėdoje buvo renkami vokiečių karininkai, o sovietai rinko tuos, kurie buvo pasitraukę į Rusijos gilumą per buvusius karus. Iš ankščiau minėtų susidarė prosovietinė Lietuviškoji 16-oji divizija
Antinacistinis pasipriešinimas
- Lietuviškas, siekiantis nepriklausomybės
- Sovietinis, siekiantis atkurti 1940 m. okupaciją
- Lenkiškas, Armija krajova, siekianti atkurti Lenkiją su prieškarinėmis sienomis, įskaitant Vilnių (atsiimti iš Lietuvos)
Judėjimai buvo išsiskaldę ir ne vienalyčiai.
Lietuviai
Įkuriamos slaptos pasipriešinimo organizacijos:
Leido pogrindę antinacistinę spaudą
Vengė atvirų susidūrimų, priešinosi taikiomis formomis
Svarbiausia organizacija yra VLIK (Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas)
VLIK’as veikė JAV, neleisdamas užmiršti, kad Lietuva okupuota
Lietuvos Vietinė Rinktinė buvo ginkluotas lietuvių padalinys, kuriam vadovavo Povilas Mechavičius. Veikė neilgai. Vokiečiai siūlė įsitraukti į vermachtą (vokiečių ginkluotas pajėgas), nes vis tiek kovvoja prieš sovietus, bet kadangi atsisakė, jų organizacija buvo likviduota ir vadai ištremti.
Prosovietiniai būriai
Ginkluotas partizaninis judėjimas
Partizanai veikė Baltarusijoje, Lietuvos pietryčiuose, t.y. ribojasi su Baltarusija
Bijojo vokiečių, parašiutu vyko į Dzūkijos miškus
Pirčiupiuose sudegino kaimą.
Armija krajova ir Lenkijos pretenzija į Vilnių
Veikė tik Vilniaus krašte
Lenkijoje buvo dvi armijos: Armija krajova (kraštas), kovojanti už šalies nepriklausomybę ir Armija liudova (liaudis), kuri buvo komunistinė.
Neretai susidurdavo su lietuviais, kuriuos laikė priešais.
Tik, kai SSRS po Vokietijos okupacijos grįžta į Vilnių, lenkai ir lietuviai suvokia, kad turi bendrą priešą.