VBE 3.3

Didžioji Prancūzijos revoliucija

Prancūzija prieš revoliuciją

• feodaliniai bruožai: feodalinės valstiečių prievolės; mokesčiai žemvaldžiams ir valstybei; dešimtinė Bažnyčiai; cechai; vidaus muitai; visuomenės skirstymas luomais; absoliuti karaliaus valdžia; senjorų teismas;
• gamybinių jėgų ir kapitalistinių santykių raida: valstiečių sluoksniavimasis: išsiskiria turtingieji, kurie samdomąjį darbą; daugybė valstiečių gamina amatininkus dirbinius pirkliams supirkėjams; daugybė manufaktūrų; pradėtos naudoti mašinos; susiformavo turtinga ir ekonomiškai įtakinga buržuazija;

Liudvikų giminė atstovavo Apšviestąjį absoliutizmą:

• daug nesėkmingų karų
• daug išleistų lėšų
• nebuvo kreipiamas dėmesis į ekonomiką, dėl to smuko

Todėl bandė išgelbėti absoliutizmą reformomis:

• toliau buvo stiprinama merkantilizmo (vidinės rinkos skatinimas) politika
• buvo tariamasis su švietėjais, pavyzdžiui Ruso

Prancūzijos priežastys

• absoliutinė karaliaus valdžia;
• feodalinė santvarka;
• luominė santvarka;
• švietėjų mintys apie santvarkos pakeitimo būtinumą;

Svarbiausi įvykiai

• 1794 07 28 valstybinis perversmas, jakobinų diktatūros nuvertimas;
• 1795 10 naujos Konstitucijos priėmimas;
• 1795 – 1799 m. Prancūziją valdė Direktorija;
• 1799 11 09 valstybinis perversmas (Termidoro), konsulato įvedimas; 1789 08 26 Steigiamasis seimas priėmė “Žmogaus ir piliečių teisių deklaraciją”:
• aukščiausias valdžios šaltinis – tauta;
• žmonės gimsta ir lieka laisvi bei lygiateisiai;
• kiekvienos valstybės tikslas – garantuoti prigimtines ir neatimamas žmogaus teises – laivę, nuosavybę, saugumą;
• suteikiamos žodžio, spaudos, tikėjimo laisvės;
• tolygus mokesčių pasiskirstymas visiems gyventojams pagal jų turto dydį;
• asmens laisvės garantija. Piliečius galima apkaltinti, suimti ir įkalinti tik remiantis įstatymais, priimtais ir viešai paskelbtais iki nusikaltimo įvykdymo momento;
• privatinė nuosavybė yra šventa ir neliečiama; jos negalima atimti be teismo sprendimo ar tinkamai neatlyginant;
• pareigybės užimamos ne pagal turtinę padėtį, o pagal gabumus;

Jakobinų diktatūra

1. jakobinai

Radialinė politinė grupuotė, kuri siekė įgyvendinti savąjį visuomenės projektą, paremtą Ž. Ž. Ruso idėjomis: siekė sumažinti turtinę nelygybę, pasisakė už visuotinę rinkimų teisę. Jie neturėjo Konverte daugumos, bet juo rėmė sankiuliotai – galinga ginkluot jėga. Jakobinų vadai – Maratas, Robespjeras, A. Sen – Žiustas. Robespjero šūkis: “liaudis niekada neklysta”, jakobinų diktatūros apibūdinimas – “revoliucija ryja savo vaikus”.

2. Žirondistai

Nuosaikiųjų respublikonų grupuotė: stengėsi išvengti pilietinio karo, bijojo, kad mirties baimė karaliui sukels Europos monarchų pasipiktinimą, nenorėjo jakobinų sustiprėjimo, pasisakė prieš senjorų žemių nusavinimą, kainų kontrolę;

3. Jakobinų mėginimas įgyvendint savo idealus

1. Konvertas patvirtino respublikos konstituciją (pirmą kartą istorijoje valstybė žadėjo imtis atsakomybės už savo piliečių gyvenimo sąlygas);
2. Rinkimų teisę gavo visi vyrai nuo 21 m. amžiaus nepriklausomai nuo turto ir išsilavinimo;
3. Visus įstatymus privalėjo įtvirtint referendumas;
4. Mažai rūpinosi valdymo mechanizmo veiklai;
5. Visą valdžią turėjo Konvertas ir jo skiriamas Visuomenės gelbėjimo komitetas;
6. Įvedė diktatūrą, politinę policiją, visuotinę mobilizaciją;
7. Prieš maištininkus griebėsi žiauraus teroro, savo politiką laikydami gėrio kova su blogiu;
8. Nuo 1793 m. Robespjeras reikalavo vykdyt mirties bausmę;
9. Persekiojo Katalikų bažnyčią už priešiškumą revoliucijai;
10. Įvedė tvirtas kainas būtiniausioms prekėms;
11. Griežtomis priemonėmis buvo sutelktos jėgos kovai su išorės priešais.
12. Robespjeras 1794 06 įvedė Aukščiausios būtybės kultą;

Prancūzijos revoliucijos rezultatai

• Panaikinta absoliutinė monarchija;
• Panaikinta feodalinė santvarka;
• Panaikinta luomų santvarka;
• Paspartintas feodalinės santvarkos irimas visoje Europoje;
• Atvertos galimybės verslų plėtrai;

Priežastys

• Neribojama valdžia
• Nesėkmingi karai
• 2 iš eilės nederliaus metai
• Kaimuose maištavo valstiečiai
• Mokęsčių naštas priklausė trečiajam luomui
• Bajorai nenorėjo įvesti naujų mokęsčių
• Žavėjimasis Did. Britanijos, JAV socioekonomine santvarka
• Trečiasis luomas norėjo dalyvauti politiniame procese
• Revoliuciją stimuliavo Apšviestos epocha

Revoliucijos pradžia

Kai visa visuomenė pradėjo priešintis prieš karalių + Bastilijos kalėjimo sugriovimas — 1789 m. VBE

Kalėjime buvo mažiau nei 10 žmonių, kurie buvo politiniai kariai.

Sankiuoliotai (alkana prastuomenė) prisijungė prie revoliucijos.

I etapas 1789 05 050 – 1792 08 20.

Valdžioje buvo konstitucinės monarchijos šalininkai. Svarbiausi įvykiai:

• 1789 05 05 Generalinių luomų sušaukimas, revoliucijos pradžia;
• 1789 07 14 Bastilijos šturmas;
• 1789 08 skirstymo į luomus ir valstiečių feodalinių prievolių panaikinimas;
• 1789 08 26 priimta Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija;
• 1791 09 priimta Konstitucija, su šituo tapo konstitucine monarchija;

Šarlio Monteskjė principais suorganizuota valdžia (padalyta į 3 dalis).

Paprastai tariant:

• panaikino luominę visuomenę
• iškelia lygybę, laisvę prieš įstatymą
• privati nuosavybė neliečiama
• valdžią renka, formuoja žmonės

Nacionalinis susirinkimas

II etapas 1792 08 20 – 1793 06 02.

Respublika. Valdžioje buvo žirondistai (nuosaikieji respublikonai). Svarbiausi įvykiai:

• 1792 08 20 sukilimas Paryžiuje;
• 1792 09 22 Prancūzijos respublikos paskelbimas;

xxx

• Plinta revoliucijos ir revoliucinės idėjos.
• Prasideda karai su užsienio valstybėmis. Nesėkmingi.
• Kitų šalių monarchai bijo revoliucijų, nori nuslopinti tokias idėjas.

Steigiamasis susirinkimas - įstatymų leidžiamasis susirinkimas - Konventas (pervadintas per karus).

Konvente išsiskiria kairieji (už pertvarkymus ir revoliuciją) ir dešinieji. Laimėjo kairieji.

• 1793 01 21 karaliaus giljotinavimas — jis bandė pabėgti į Austriją, bet surandamas ir nužudomas;
• 1793 m. pavasarį – Vadėjos kontrrevoliucinis liaudies sukilimas;
• 1793 05 31 – 06 02 Paryžiaus sukilimas;

III etapas 1793 06 02 – 1794 07 27.

Valdžioje buvo jakobinų diktatūra (kairieji). Svarbiausia įvykiai:

• Žmonių persekiojimas, žmogaus teisių nepaisymas (teroras prieš bet kokias kitas politines jėgas, o diktatūros pabaigoje - ir tarp savų jakobinų)
• Toliau vyksta karai, prasideda sektis.

• 1793 06 Konstitucijos priėmimas, diktatūros įvedimas;
• 1793 m. vasara – feodalų teisių panaikinimas galutinai ir be išpirkos, kainų maksimumo įvedimas;
• 1794 m. pr. visuotinės karo prievolės įvedimas;
• 1794 m. pavasarį – priešų išvijimas ir dar didesnis maištas Vandėjoje;

Robjeseras. Maratas

IV etapas 1794 07 28 – 1799 11 09.

Jakobinų diktatūra nuverčiama, jakobinai ir jų vadai irgi giljotinuojami (nukirstos galvos).

Valdžioje buvo nuosaikieji respublikonai, valdžia vadinasi Direktorija.

• Silpna valdžia
• Klesti spekuliacija, korupcija, ypač aukštos kainos. Tuo pasinaudoja Napoleonas

Napoleonas pasiskelbia konsulu (karo vadas) ir su dar 2 konsulais įveda Konsulatą, kur jis vaidina svarbiausią vaidmenį.

Rezultatai, pasekmės po revoliucijos

Revoliucija numalšinta. Susidarė sąlygos Napoleonui ateiti į valdžią.

Teigiamos pasekmės:

• Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (visuotinių žmogaus teisių pradžia, prieš JT UDHR). Įsitvirtino pilietinės laisvės ir lygybė prieš įstatymą. Konstitucija.
• Panaikinti luomai ir feodalizmas.
• Sekuliarizacija – turto, žemių, įstaigų, privilegijų atėmimas iš bažnyčios ir jų perdavimas pasaulietinei valdžiai, visuomenei.
• Aukščiausia valdžia priklauso tautai, suverenitetas priklauso tautą idėja

Neigiami padariniai:

• Prancūzija įsivėlė į ilgalaikius karus iki 1815 m.
• Per terorą Prancūzijoje žuvo labai daug žmonių
• Apskritai visoje Europoje žuvo nepaprastai daug žmonių

Napoleono kodeksas

Socialinės reformos

• Nusavintos bažnyčios žemės (sekuliarizacija)
• Panaikinta dešimtinė
• Sulygintos teisės žmonėms, kurie turi kitą tikėjimą
• Panaikinti luomai
• Panaikinti aristokratijos titulai

Ekonominės reformos

• Panaikinti cechai, provincijos

Sąvokos

Liudvikas XIV – „Valstybė – tai aš“;
Liudvikas XV – „Po manęs nors ir tvanas“;
Liudvikas XVI – „Bet juk tai ne maištas“;
Lenkuras – „Tai ne maištas, jūsų didenybe, tai revoliucija“;
Barnabas – „Revoliuciją jau dabar reik baigti, ji priėjo ribą”;
Vernjo – „Revoliucija, kaip Saturnas graikų mituose ryja ne tik savo vaikus, bet ir tėvus“;
Robespjeras – „Nebaisu mirt už kilnų tikslą, prigimtines ir neatimamas žmogaus teises, kurių svarbiausioji – laisvė.“;
Dantonas – „Parodysi mano galvą žmonėms, ji to verta“;
Jakobinai – bolševikų mokytojai;