VBE 3.10, 3.11

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir žlugimas

Mėginimai reformuoti ATR

XVIII a. bajorai buvo susiskirstę į:

• Familija (Čartoriskiai) (žmonės, kurie siekė reformuoti valstybę);
• respublikonus (žmonės, kurie nenorėjo reformuoti valstybę) — Putockiai, Radvilos didikų giminės. Šioms šeimoms buvo gerai ir taip, kaip buvo.

1. Išrenkamas Poniatovskis

Čartoriskiai sugebėjo išrinkti giminaitį Stanislovą Augustą Poniatovskį (kuris bus paskutinis ATR valdovas).

Nauja valdžia žadėjo panaikinti liberum veto, rinkti į sostą žmones tik iš Respublikos.

2. Vilniaus ir Radomo konfederacija sustabdo reformas

Tai kelė nerimą Rusijai ir jos sąjugininkei Prūsijai.

Familijos priešai sudarė ginkluotą sąjungą — Vilniaus ir Radomo konfederaciją, kurių tikslas — panaikinti reformas.

Rusijos kariuomenė apsupo Varšuvą, todėl valdovas Poniatovskis perėjo į konfederaciją (jį buvo lengva manipuliuoti, buvo patiklus, nelaikė stiprios pozicijos).

Nors ATR teisiškai (žemėlapyje) buvo nepriklausoma valstybė, faktiškai tai buvo Rusijos valdoma valstybė.

Rezultatas: nutrauktos reformos.

I ATR padalijimas (VBE — 1772 m.)

Teritorijų padalijimas:

• Nors iš pradžių Rusija norėjo pasiimti visas žemes, prie padalijimo prisijungė ne tik Rusija, bet ir Prūsija, Austrija.
• ATR prarado 30% teritroijos, 35% gyventojų:
  • Prūsija — žemių prie Baltijos jūros;
  • Austrijai — Lvovas;
  • Rusijai — Polockas.
• Buvo nutarta, kad padalijimą įvykdžiusios valstybės nekeis Respublikos santvarkos.
• Anot šių šalių, jos turėjo interesą išvengti valstybės žlugimą, todėl įvykdė padalijimą. Tačiau faktiškai, tai buvo ne tiesa, o tiesiog politinis šlamštas.

Toliau:

• Nepatenkinti bajorai susibūria į Baro konfederaciją.
• Ginklu kovojo su Rusija dėl senųjų teritorijų, katalikų bažnyčios teises (nes stačiatikių teisės buvo išplėstos).
• Judėjimas apėmė visą Respubliką.
• Užsienio paramos nesulaukė.
• Konfederacija stokojo vienybės.
• Rezultatas: partizaninį karą pralaimėjo. Vieni emigravo, kiti buvo ištremti į Sibirą, kiti pripažino ištikimybę Rusijai.

Galiausiai:

• 1775 m. Seimo nutarimu įkurta vykdomoji valdžia — Nuolatinė taryba.
• Jos veiklos metu:
  • modernizuota, padidnta kariuomenė;
  • pertvarkyti mokęsčiai;
  • įvesta vienoda svorio ir tūrio matų sistema.
• Apskritai ši institucija buvo bandymas centralizuoti.
• Poniatovskis norėjo tęsti reformas, nors pripažino ištikimybę Rusijai.

Ketverių metų seimas

Buvo siekiami sprendimai, siekiant sustiprinti valstybę.

Lenkijos Konstitucija

• Priimta (VBE) 1791 m. gegužės 3 d. (valstybinė šventė Lenkijoje)
• Nr. 2 konstitucija pasaulyje, nr. 1 Europoje
• Egzistavo tik 14 mėn.

Svarbiausios nuostatos:

1. Paskelbta valstybė — Lenkijos respublika

• Ne ATR
• Bendras iždas, kariuomenė
• Turėjo būti unitarinė valstybė
• Buvo priimtas priedas — Abiejų Tautų tarpusavio įžadas — skelbiantis, jog šalis dvinarė, tai prilyginamas dokumentas į Liublino uniją, kuria iš pradžių buvo sukurta ATR

2. Žlugo bajorų demokratija. Valdžios valdymas pakeičiamas į konstitucinę monarchiją (kaip Anglijoje)

• 3 dalių valdžios padalijimas
• Tauta formuoja valdžią
• Panaikinta liberum veto teisė, vadovaujamasi daugumos principu
• Panaikinami (užsieniaus) karaliaus rinkimai
• Įvedamas paveldamas sostas

3. Konstitucija vadovaujasi dalinėmis Apšvietos idėjomis

• Liko baudžiava
• Išskiriamas bajorų luomas (šlėkta — lenkų bajorai)
• Išduodama teisė miestiečiams dalyvauti seime
• Ir teisė miestiečiams įsigyti žemę, tapti bajorams
• Sakoma, kad visi yra lygūs. Tačiau, bajorai yra lygesni, nes miestiečiai galėjo spręsti TIK miesto klausimus, o ne visos valstybės.

4. Konstitucijoje buvo siekiama stiprinti valstybę

Kiti pasiekimai

• Kariuomenės didinimas iki 100 tūkst.
• Teisės, privilegijos miestiečiams
• Nuolatiniai mokesčiai ir bajorams, ir dvarininkams

II ATR padalijimas (VBE — 1793 m.)

• Be abejo, buvo Konstitucijos priešininkų ir ATR viduje, ir Prūsija, ir Rusija nebuvo patenkinta su Konstitucija.
• Todėl visi Ketverių metų seimo priešininkai susibūrė į Targovicos konfederaciją.
  • Vienas iš jų žymiausių narių —
• Anot konfederacijos narių, Konstitucija yra Respublikos kapas ir nariai prisiekia visomis jėgomis kovoti prieš sudarytą Konstituciją.
• Be abejo, priešininkai šitaip kalbėjo dėl to, kad sunku manipuliuoti stiprią šalį.
• Rusijos armija įžengia į ATR.

Prūsija ir Rusija pasirašo II padalijimo sutartį.

• ATR netenka pusė teritorijos.
• Rusija (kurią tuo metu valdė žemę sparčiai plečianti Jekaterina II) gavo žemes iki etninės Lietuvos ribų, atgavo Minską, Targovicą.
• Prūsija užėmė vakarinę Lenkijos dalį: Poznanė.

Tado Kosciuškos sukilimas (VBE — 1794 m.)

Bajorų sukilimas visoje ATR. Bajorai bijojo, kad praras ne tik valdžią, bet ir valstybę.

Tikslai

• priešintis prieš Rusiją, padalijimus,
• buvo noras atgauti žemes iki I padalijimo,
• išvesti Rusijos kariuomenę iš ATR,
• grąžinti Ketverių metų seimo reformas.

Rezultatai ir pasekmės

Sukilimo pabaiga: pralaimėjo.

1. Trečiasis padalijimas
2. ATR likvidavimas (žlugimas)

Tačiau sukilimas parodė, kad didžioji dalis ATR piliečių priešinosi

Kodėl pralaimėjo?

1. Dauguma baudžiauninkų nežinojo apie sukilimą

• Tačiau buvo ir dokumentas, kuris skatino baudžiauninkus prisijungti.
• Polaneco universalas — Tado Kosciuškos dokumentas, kuris prižadėjo valstiečiams apriboti baudžiavą, suteikti asmens laisvę, jeigu prisijungs prie sukilimo.

2. Tarp Lenkijos ir LDK sukilimo vadų nebuvo santarvės.

• Jokūbas Jasinskis (LDK) buvo kur kas radikalesnis:
  • Norėjo sugrąžinti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
  • Siekė lygybės, laisvės.
  • Šiems tikslams vykdyti sukurė Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarnybą.
  • Radikalumas priminė Jakobinų (Didžiosios Prancūzijos revoliucijos) tvirtos valdžios siekius.
• Kosciuškai nepatiko kiti siekiai, pavyzdžiui, atkurti LDK, todėl sunaikino sukilėlių tarnybą.

3. Valstiečių ginkluotė buvo silpna.

• Vis dėlto, didžioji dalis valstiečių nežinojo apie sukilimą, o tie, kurie žinojo apie sukilimą, neturėjo galimybės efektyviai prisidėti prie sukilimo, nes neturėjo ginklų.

Trečiasis padalijimas (VBE — 1795 m.)

ATR buvo panaikinta iš žemėlapio:

• didžiąją etninės Lietuvos dalį, kuri atiteko Rusijai;
• Naujoji Rytų Prūsija atiteko Prūsijai;
• mažąją etninės Lietuvos dalį, kuri atiteko Prūsijai;
  • ši dalis vadinasi Užnemunė, nes ji anapus (už) Nemuno. Kitaip vadinasi Suvalkija.
  • šioje dalyje buvo ir Klaipėda.
• Vakarų Galicija atiteko Austrijai.

Padalijimas įkvėps sukilimus XIX a.